©Alamy

Po Vokietiją klaidžioja radioaktyvūs šernai

0 2014-09-04


Technologijos.lt

Šerniena Vokietijoje laikoma delikatesu: šernienos saliamis, šerno koja. Vis dėlto naujausi šernų populiacijos tyrimai atskleidė, kad didelė dalis šernų populiacijos Vokietijoje yra tokie radioaktyvūs, kad valgyti jų mėsos nevalia. Saksonijoje atlikti tyrimai byloja, kad net 40 proc. šernų (daugiau kaip kas trečias vokiškas šernas) yra pernelyg radioaktyvus, kad jų mėsa būtų tinkama maisto gaminimui.

Patys šernai, žinoma, radiacijos nespinduliuoja. O šito gėrio jų organizmai prisigėrė dėl... Černobylio radiacijos. Nors po tragedijos praėjo jau 28-eri metai, jos pasekmės tebejuntamos ir gana toli nuo Černobylio – Vokietijoje.

Po šios šalies miškus laigantys šernai medžiojami dėl mėsos, kuri čia laikoma delikatesu. Tačiau nemedžiojantiems vokiečiams šie gyvūnai asocijuojasi toli gražu ne su maloniais nutikimais: dėl šernų kaimenių kartais tenka uždaryti autobanus, neretai šernų šeimynos atklysta į miestus, o bene garsiausia šernų iškrėsta kiaulystė Vokietijoje – 2010 m. šernas užpuolė vežimėlyje sėdėjusį neįgalų asmenį.

Vis dėlto radioaktyvūs šernai – dar šiurpesnis šių gyvūnų įvaizdis. Manoma, kad radiacijos šernų organizmuose randama dėl prieš 28 m. įvykusio Černobylio elektrinės branduolinio reaktoriaus sprogimo. Nors Saksoniją nuo Černobylio skiria apie 1,1 tūkst. km, vėjas ir lietūs radiaciją išblaškė po didelę Europos dalį – dirvožemis radiacija užterštas net Prancūzijoje.

Šernų populiacija radiaciniai taršai ypač imli dėl jų maitinimosi būdo – šernai knisa žemę, minta šaknimis ir grybais, kurie ypač gerai sugeria ir išlaiko radiaciją. Manoma, kad visi užterštose teritorijose dygstantys grybai irgi yra netinkami maisto gaminimui.

Nuo 2012 m. Saksonijoje turi būti tikrinami visi sumedžioti šernai – stebima, ar daug jų yra radioaktyvūs. Radiacijos lygis šernienoje neturi viršyti 600 bekerelių kilogramui. Jei riba viršyta, mėsa turi būti sunaikinta. O statistika tokia: per vienerius metus iš 752 sumedžiotų šernų 297 šernai (40 proc.) buvo pernelyg radioaktyvūs. O kai kurių Vokietijoje sumedžiotų šernų organizmuose leistinas radiacijos lygis viršytas dešimtis kartų.

Radiacija kelia ir ekonominių bėdų. Nemažai medžiotojų parduodavo šernieną ir iš to gerai uždirbdavo. Dabar visoje Vokietijoje kasmet vyriausybė medžiotojams išmoka kompensacijas, kurių metinė suma siekia šimtus tūkstančių eurų.

Liūdniausia, kad radioaktyvių vokiškų šernų problema artimoje perspektyvoje, ko gero, nesumenks. Specialistų teigimu, sprendžiant iš radioaktyviųjų nuklidų kiekių vokiškoje šernienoje, radioaktyvūs šernai po Vokietijos miškus klaidžios dar bent 50 metų.

 

Susiję straipsniai

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • Geofizika ir bitės

    0 2015-04-02

    Dešimtis, o galbūt net šimtus milijonų metų bitės vystėsi žemės biosferos viduje. Nekart jų genotipe įvykdavo mutacijų: naudingos, nenaudingos, kenksmingos... Bitės savyje išgyvendavo tam tikras globalines jėgas. Viena jų, bitininkams mažai žinoma, – gravitacijos jėga. Su ja glaudžiai susijęs žemės paviršiaus reljefo formavimasis, kuris veikia bičių elgesį.

  • Ar žuvys geria vandenį?

    0 2015-04-02

    O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

  • Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kas aria žemę be arklio ir be arklo

    0 2015-04-02

    Vasario 19-oji
    Ir vėl ūdra išvartė Krūčiaus pylimo akmenis, nurideno juos į farvaterį. Tas guvus žvėrelis man šiek tiek kenkia. Rudenį sutvirtinau pylimą dideliais akmenimis, kad upelis tekėtų nauja vaga, kad šitokiu būdu aukštame šlaite išsaugotume tulžių urvus, o ūdra, ieškodama moliuskų, vis išvarto tuos nemažus riedulius.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...

  • Žuvinte – apie 17 tūkstančių žąsų

    0 2015-03-30

    Šis pavasaris ypatingas ne tik savo netikėta šiluma. Žuvinto apylinkėse susirinko daugybė migruojančių žąsų – tiek, kiek iki šiol dar nebuvo registruota. Tarp jų – ir labai retos rūšys.

  • Pilkasis garnys – 2015 metų paukštis

    0 2015-03-24

    Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, šiemet ir vėl skelbia „Metų paukštį“, kuriuo pasirinko pilkąjį garnį (Ardea cinerea). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies popul...

  • Akcija „Saugokime po ratais žūstančias varles“!

    0 2015-03-16

    Kovo 18 d., trečiadienį, 14.00 val. Pūčkorių g., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija organizuoja varliagyvių gelbėjimo akciją-talką. Akcijoje dalyvaujantys savanoriai tvirtins laikinąsias varliagyvių apsaugos priemones – tvoreles.

  • Jonas Byla. Kodėl negalima lesinti laukinių paukščių

    0 2015-03-16

    Šį pavasarį, anksti parskridus gandrams, biologijos ekspertas Gintaras Riauba per televizijos laidą perspėjo gyventojus, kad „nerekomenduojama“ lesinti gandrų, tačiau „reikia“ (?) priglausti (?) ir globoti sužeistus gandrus.