©Rimanto Dovydėno piešinys

Geofizika ir bitės

0 2015-04-02


Valstietis.lt

Dešimtis, o galbūt net šimtus milijonų metų bitės vystėsi žemės biosferos viduje. Nekart jų genotipe įvykdavo mutacijų: naudingos, nenaudingos, kenksmingos... Bitės savyje išgyvendavo tam tikras globalines jėgas. Viena jų, bitininkams mažai žinoma, – gravitacijos jėga. Su ja glaudžiai susijęs žemės paviršiaus reljefo formavimasis, kuris veikia bičių elgesį.

Bitės moka, tačiau nemėgsta skraidyti virš kalvų, jos linkusios jas aplenkti. Neatmestina, jog toks elgesys sietinas su gravitacijos jėga. Jeigu bitė skrenda tiesiai virš kalvos, ji turi įveikti dvi gravitacijos jėgas – horizontaliąją ir vertikaliąją. Todėl jos skrydžio maršrutą renkasi taip, kad tektų įveikti tik vieną jėgą – horizontaliąją.

Bitininkams gerai žinomas faktas, kad avilių gyventojos informaciją perduoda signaliniais judesiais – „šokiais“. Taip bitės praneša visiems šeimos nariams apie atstumą, kur yra nektaro ir žiedadulkių šaltinių.


©Rimanto Dovydėno piešinys

Prancūzų mokslininkai atliko štai tokį bandymą. Vienoje kalvos pusėje pastatė avilius, o kitoje – maitintuves su sirupu. Bitės žvalgės, sugrįžusios iš paieškų, savo „šokiu“ nurodydavo kryptį link sirupo tiesiai – per kalvą. Tačiau atstumą nurodydavo aplink kalvą. Bitės rinkėjos puikiai susigaudė bičių žvalgių „šokio“ gudrybėse. Bet žmogui taip ir liko mįslė, kuriame bičių žvalgių „pa“ slypi informacija apie atstumus iki medunešio tiesiu keliu ir aplink. O juk tai bitėms yra gyvybiškai svarbu. Žinodamos atstumą, jos gali tiksliai apskaičiuoti maisto atsargas, reikalingas skrydžiui ir skrydžio metu, kad laiku galėtų rasti užuovėją nuo blogo oro ir pan.

Bičių skrydžio kryptis nesikeičia, kol yra nektaro šaltinis. Šie jų 1–2 metrų pločio „praminti“ keliai būna apie 10 metrų aukštyje. Kiekvienoje vietovėje bičių keliai yra labai tikslūs, todėl galima sudaryti jų žemėlapius. Tokių žemėlapių kol kas dar nėra, o jie bitininkams būtų labai naudingi. Juk tie bičių keliai daug ką pasako apie jų elgesį. Pavyzdžiui, arti bičių kelių padidėja jų agresyvumas.

Bičių keliai tiesiogiai susiję su vietovės reljefu. Miško pakraštyje jie paprastai prasideda kirtaviečių proskynose, kur galima skristi žemai, nepakylant virš medžių viršūnių. Bitės dirba taip, kad išeikvotų kuo mažiau jėgų. Jų kelias primena skruzdėlių kelius ant žemės. Skruzdėms pasisekė – pagal jų takus ne vienąkart buvo sudaromi žemėlapiai. Galbūt ateis laikas, kai atsiras ir bičių kelių žemėlapiai?

Pagal užsienio spaudą parengė Jurgis Pekarskis

 
 

Susiję straipsniai

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • Geofizika ir bitės

    0 2015-04-02

    Dešimtis, o galbūt net šimtus milijonų metų bitės vystėsi žemės biosferos viduje. Nekart jų genotipe įvykdavo mutacijų: naudingos, nenaudingos, kenksmingos... Bitės savyje išgyvendavo tam tikras globalines jėgas. Viena jų, bitininkams mažai žinoma, – gravitacijos jėga. Su ja glaudžiai susijęs žemės paviršiaus reljefo formavimasis, kuris veikia bičių elgesį.

  • Ar žuvys geria vandenį?

    0 2015-04-02

    O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

  • Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kas aria žemę be arklio ir be arklo

    0 2015-04-02

    Vasario 19-oji
    Ir vėl ūdra išvartė Krūčiaus pylimo akmenis, nurideno juos į farvaterį. Tas guvus žvėrelis man šiek tiek kenkia. Rudenį sutvirtinau pylimą dideliais akmenimis, kad upelis tekėtų nauja vaga, kad šitokiu būdu aukštame šlaite išsaugotume tulžių urvus, o ūdra, ieškodama moliuskų, vis išvarto tuos nemažus riedulius.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...

  • Žuvinte – apie 17 tūkstančių žąsų

    0 2015-03-30

    Šis pavasaris ypatingas ne tik savo netikėta šiluma. Žuvinto apylinkėse susirinko daugybė migruojančių žąsų – tiek, kiek iki šiol dar nebuvo registruota. Tarp jų – ir labai retos rūšys.

  • Pilkasis garnys – 2015 metų paukštis

    0 2015-03-24

    Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, šiemet ir vėl skelbia „Metų paukštį“, kuriuo pasirinko pilkąjį garnį (Ardea cinerea). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies popul...

  • Akcija „Saugokime po ratais žūstančias varles“!

    0 2015-03-16

    Kovo 18 d., trečiadienį, 14.00 val. Pūčkorių g., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija organizuoja varliagyvių gelbėjimo akciją-talką. Akcijoje dalyvaujantys savanoriai tvirtins laikinąsias varliagyvių apsaugos priemones – tvoreles.

  • Jonas Byla. Kodėl negalima lesinti laukinių paukščių

    0 2015-03-16

    Šį pavasarį, anksti parskridus gandrams, biologijos ekspertas Gintaras Riauba per televizijos laidą perspėjo gyventojus, kad „nerekomenduojama“ lesinti gandrų, tačiau „reikia“ (?) priglausti (?) ir globoti sužeistus gandrus.