Ar užteks Baltijoje žuvies ir ruoniams, ir žvejams?

0 2014-01-06


Lietuvos gamtos fondas

Lietuvos gamtos fondas sausio 22-23 d. kviečia į seminarą „Žvejų ir pilkųjų ruonių konfliktas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse: priežastys, pasekmės ir sprendimo būdai“.

Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai ­– reta ir saugoma rūšis Lietuvoje, todėl dažnėjantys jų apsilankymai Lietuvos priekrantėje džiugina ir gamtosaugininkus, ir visuomenę. Tačiau 2013 m. Lietuvos pakrantėje rasta rekordiškai daug negyvų pilkųjų ruonių. Stokojant informacijos apie šių žinduolių apsilankymą Lietuvos pakrantėje, dėl ruonių žūčių neretai kaltinami Lietuvos žvejai. Žvejams ir ruoniams sugyventi ir pasidalinti laimikiu sudėtinga visame pasaulyje, o Baltijos jūroje ši problema itin aktuali, nes ruonių čia nuolat daugėja. Žuvies iš žvejų tinklų neretai paskanauja ne tik jauni nepatyrę ruoniukai ar lengvo grobio ieškantys tingūs ruoniai – dėl intensyvios žvejybos ir Baltijos užterštumo visiems ruoniams tampa vis sunkiau prasimaitinti. Daug jaunų nepatyrusių ruoniukų pražūsta įsipainioję į tinklus.


©Vaidos Survilienės nuotr.

Ruoniai ištraukia ir apdrasko tinkluose įstrigusią žuvį, atbaido ją nuo tinklų, suplėšo tinklus, sudrasko gaudykles ir paleidžia jose esantį laimikį. Žvejai patiria didelių nuostolių ne tik dėl prarastos žuvies, bet ir dėl sugadintos įrangos. Siekiant sumažinti žvejų nuostolius, Suomijoje ir Švedijoje, kur šių žinduolių daugiausia, žvejams išduodamos licencijos, suteikiančios teisę medžioti aplink tinklus besisukiojančius ruonius. Manoma, kad būtent iš šių šalių atplaukę sužeisti ar srovių atplukdyti negyvi ruoniai buvo rasti Lietuvos pakrantėje.


©Vaidos Survilienės nuotr.

Kviečiame atvykti ir sužinoti:

- Kas gena pilkuosius ruonius į Lietuvos priekrantę?

- Kodėl ir kokią grėsmę ruoniai kelia žvejų laimikiui?

- Kaip savo laimikį nuo ruonių apsaugo kitų Baltijos šalių žvejai bei kaip šią problemą spręsti siūlo mokslininkai ir gamtosaugininkai?

Į šiuos klausimus atsakymų seminare ieškos Lietuvos, Estijos, Švedijos, Suomijos mokslininkai, valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, gamtosaugininkai ir žvejai. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė seminaro metu pristatys Lietuvos priekrantės žvejų apklausos rezultatus: kokią žalą patiria dėl ruonių patiria žvejai, kokių kompensacijų tikisi iš valstybės. Ne vieną dešimtmetį pilkuosius ruonius tyrinėjantis mokslininkas Ivar Jüssi iš Estijos pristatys šių žinduolių paplitimą ir būklę Baltijos jūroje, galimas migracijos į pietinę Baltiją priežastis. Anita Storm iš Suomijos, aktyviai dalyvaujanti sprendžiant pilkųjų ruonių ir žvejų konfliktą Suomijoje, supažindins su valstybinių ir visuomeninių organizacijų, žvejų vaidmeniu konflikte. Swen –Gunnar Lunneryd iš Švedijos universiteto, dalyvaujantis „ruoniams atsparios" žvejybos įrangos kūrime ir tobulinime, pristatys modifikuotas gaudykles, garsines ir elektrines ruonių atbaidymo priemones, aptars šių priemonių įsigijimo kompensacijų klausimą. Žvejai kviečiami aktyviai dalyvauti seminaro diskusijose ir išsakyti savo nuomonę – kokios prevencinės ir žalos kompensavimo priemonės jiems būtų tinkamos.

Sausio 22 d. seminaras vyks Klaipėdoje (Klaipėdos Universiteto auditorijų korpuse „Studlende" ;H. Manto g. 25), sausio 23 d. – Vilniuje (LR Aplinkos ministerijoje, A. Jakšto g. 4).

Išsamesnė informacija:

Vaida Survilienė
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė
Mob. 8 66211047
El. paštas: vaida.surviliene@gmail.com

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje pristato paskaitas „Psichikos ligos ir požiūris į jas Tibeto medicinoje“

    0 2015-05-16

    Paskaitos skirtos šeimos gydytojams, neurologams, reabilitologams ir kitų sričių gydytojams ir visiems, kas domisi Tibeto medicina.
    Lektorius daktaras Nida Čenagtsang, remdamasis Tibeto medicina, mano, kad psichologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl rLung (Vėjas) energijos arba tiksliau dėl sRog Zin rLung (gyvybę palaikančio Vėjo) sutrikimo. Priemonės, kurios naudojamos palengvinti šiai būsenai, gali būti siejamos su dieta, vaistais, išorine terapija, suteikiančiais kūnui ...

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...