Kaip kinams sekasi statyti Didžiąją Žaliąją/Gyvąją sieną?

1 2014-12-16


Technologijos.lt

„Statyti“, šiuo atveju – ne pats tinkamiausias žodis.
Nes Didžioji Žalioji kinų siena ne statoma, o sodinama. Nuo ko ja mėgina atsitverti kinai? Ne, ne nuo Rusijos, o nuo Gobio, tiksliau – nuo šioje dykumoje kylančių ir į Kiniją atklystančių dulkių audrų.
Kinai tokią Žaliąją/Gyvąją sieną renčia jau seniai – medžius Gobio dykumos pusėje sodina jau ne vieną dešimtmetį. Naujausi tyrimai rodo, kad, nepaisant kritikos, kinų sumanymas pasiteisino.
Didžioji Žalioji kinų siena

Programa „The Three-North Shelter Forest Programme“, dar žinoma kaip Didžioji Žalioji kinų siena – sumanymas pasodinti milžiniškas miškų juostas, kurios sulaikytų nuo Gobio dykumos atslenkančias dulkių audras. Kiekvieną pavasarį Kiniją niokoja nuožmios smėlio audros ir dulkių viesulai. Jie šalies gyventojams ne tik pridaro didžiulių nemalonumų, bet ir plečia Gobio dykumos teritoriją.

O plečiasi Gobis iš dalies ir dėl žmonių veiklos – žemdirbystei ir gyvulininkystei iškirstų miškų plotų. Pasekmes nesunku atspėti – padėtis darėsi vis blogesnė ir vis mažiau valdoma. 1978 m. buvo nuspręsta pradėti Didžiosios Žaliosios kinų sienos projektą. O pirmųjų jo vaisių kinai sulaukė tik dabar.

Kaip kinams sekasi statyti Didžiąją Žaliąją/Gyvąją sieną?

Iki 2006 m. šiaurinėje Kinijos dalyje buvo užsėta 25 mln. hektarų miškų. Planuojama, kad iki 2050-ųjų šiame 4,5 tūkst. km ilgio ir 4,1 mln. kvadratinių kilometrų ploto miške stiebsis daugiau kaip 100 mlrd. medžių. Gigantiškas miškas užims daugiau kaip dešimtadalį didžiulės šalies teritorijos.

Kritikai prognozavo tokio sumanymo nesėkmę, tačiau panašu, kad jiems teks prikąsti liežuvius.

„Užuot kontroliavus gamtą, reikia ja sekti“, – „New Scientist“ kalbėjo Hongas Jiangas iš Havajų universiteto.

Buvo manančių, kad medžių sodinimo pastangos smėlėtose Gobio dykumos prieigose – bergždžias reikalas, nes nėra žinomas medžių džiuvimo tokiomis sąlygomis indeksas. Kitaip tariant, neaiški ilgalaikė tokio projekto perspektyva. Tačiau naujausi Kinijos mokslų akademijos tyrimai byloja, kad gyvosios sankcijos Gobio dykumai yra labai efektyvios ir veiksmingos.

„Tyrimai rodo, kad Didžiosios Žaliosios sienos saugomose teritorijose dirva dabar derlingesnė, – pabrėžia tyrimo autoriai. – Nuo 1985 m. stebimas žymiai mažesnis dulkių audrų intensyvumas. Be to, jos ir atklysta rečiau. Pagerėjimas stebimas didžiojoje projekto aprėpties dalyje. Pagerėjimo nematyti tik kai kuriuose mažuose rajonuose.“

 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.