©Autorės nuotr.

Kanapės: pamaitins, aprengs ir sušildys

0 2014-05-19

Nijolė Baronienė
Valstietis.lt

Po ilgų diskusijų pagaliau ir Lietuvoje nuo šių metų sausio 1-os dienos galima auginti kanapes. Tikimasi, kad šiais metais kanapes augins ir ūkininkai, ir sodininkai mėgėjai. Sostinėje gyvenantis Andrius Osadcis viliasi, kad kanapės ir gaminiai iš jų ras tinkamą vietą mūsų šalies rinkoje.

Ne tik virvės

Domėtis kanapėmis Andrius pradėjo prieš kelerius metus. Jaunas vyras daug informacijos gauna iš Ukrainos mokslininkų. „Ukrainoje yra institutas, kuriame kanapės tiriamos ir kuriamos naujos jų veislės. Nė vienas Lietuvos mokslo padalinys neturi tokių išteklių ir patirties kaip Ukrainos. Minėtame institute sukurtų veislių kanapės auginamos visame pasaulyje. Gaila, kad, šioje šalyje prasidėjus suirutei, mokslininkų pastangos išlaikyti šią žemės ūkio kultūrą, kaip vieną iš perspektyviausių, gali būti bevaisės“, – apgailestavo Andrius.

Vienas iš jo tėvų – ukrainietis, tad Andrius dažnai būna toje šalyje. Iš Ukrainos jis atsiveža ir kai kurių kanapių gaminių, kurių galima įsigyti jo interneto parduotuvėje. Pašnekovas pademonstravo ne tik iš kanapių pluošto numegztą megztinį, bet ir avalynę, kuriai, pasak jo, nėra lygių. Dauguma mūsų žino tik tai, kad iš kanapių gaminamos labai stiprios virvės. Anksčiau tik Žemaitijoje nereikėdavo aiškinti, kas yra ir kaip valgoma kanapinė druska. Dabar šį iš kanapių gaminamą produktą pamėgo ir kitų Lietuvos regionų gyventojai.

Dažniausiai Lietuvoje auginamos suomiškos ‚Finola‘ veislės kanapės. Teigiama, jog po kanapių geriausiai dera žieminiai kviečiai, kadangi lauke nebūna piktžolių.
©Autorės nuotr.

Nusipelno ypatingo dėmesio

Pasak Andriaus, vienas didžiausių kanapių privalumų yra tai, kad jos puikiai auga be trąšų ir pesticidų, tad visi, kam svarbu gyventi ekologiškoje, neužterštoje aplinkoje arba kas nori gyventi namuose, pastatytuose iš kanapių blokelių, turėtų domėtis, kaip auginti kanapes arba kur įsigyti gaminių iš jų.

„Aš ne tik propaguoju kanapes ir gaminius iš jų, bet ir pats auginu šią žemės ūkio kultūrą. Džiugu, kad vis daugiau besidominčių kanapėmis ir jų teikiama nauda. Mano manymu, kanapių auginimo nereikėtų monopolizuoti“, – sakė Andrius. Jis pabrėžė, kad kanapes galima būtų auginti kaip sėjomainai tinkamą kultūrą. „Kanapės nusipelno ypatingo dėmesio, nes jos gali ir pamaitinti, ir aprengti, ir sušildyti, ir duoti stogą virš galvos“, – vardijo A.Osadcis. Jis pats užaugina kanapes, iš jų gamina aliejų, miltus, pieną ir kanapių muilą. Ištraukęs iš spintelės vyras parodė, kaip atrodo kanapinė varškė. Andrius džiaugėsi, kad turi bendraminčių komandą, kuri padeda įgyvendinti sumanymus.

Reikia pasiruošti

Esminiai klausimai, iškylantys kanapių augintojams, anot jo, sprendžiami gana paprastai. Svarbiausia žinoti, kokių būtina laikytis reikalavimų auginant pasirinktos veislės kanapes. „Jei auginamos suomiškos veislės ‘Fenola’ – vieni reikalavimai, jei ukrainiečių išvestų veislių – kiti. Skiriasi ir žemės įdirbimas, ir sėklų norma, ir sėjos būdas. Derliaus nuėmimui reikia itin atsakingai pasiruošti. Tų veislių kanapes, kurios sukaupia daugiau pluošto, sunkiau nuimti. Kombainai turi būti specialiai paruošti, reikia pasirūpinti veleno apsaugomis, kad neapsiveltų. Peiliai turi būti labai aštrūs“, – patarė kanapių augintojas. Jis prisiminė didelį stresą sukėlusį atvejį, kai užsidegė netinkamai pjūčiai paruoštas kombainas.

Šiemet, kaip ir pernai, Andrius kanapes augina netoli Kernavės gyvenančio ūkininko laukuose. Pernai vyras užsėjo 15 ha, šiais metais sės daugiau. „Kai kas praėjusiais metais užsėjo ir 100 ha. Kiek žinau, šiais metais kanapių plotai bus daug didesni, apie 1 000 ha. Žinant, kad tai legalus startas, tokie plotai – nemaži“, – sakė Andrius. Lankydamasis Olandijoje jis įsitikino, kad laisvų žemės plotų nėra, Lietuvoje laisvos žemės daug. Tiesa, auginantieji kanapes turi žinot, kad ši žemės ūkio kultūra mėgsta derlingą žemę.

Gera žaliava kurui

Kanapių sėklų fasavimu ir prekyba, pasak jo, galima užsiimti bet kuriame mažame ūkyje. Jei pelno nesiekiama, kanapes galima auginti vien savo reikmėms.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė taip pat pabrėžė kanapių naudą. Iš šio augalo gaunamas ne tik vertingas pluoštas, bet ir celiuliozė bei kaitrūs spaliai, kuriems sudegus lieka nedaug pelenų. Kanapių pluoštas gali būti naudojamas pramonės gaminiuose grynas, tačiau dažnai jis maišomas su kitais natūraliais – lino, medvilnės arba šilko – pluoštais. Sėklos naudojamos maistui, pašarams ar kaip žaliava aliejui, o spaliai – statybinių medžiagų gamybai, mulčiui, kraikui ir kt. „Spaliai galėtų būti gera žaliava kurui, nes jų energetinė vertė didesnė negu daugelio rūšių medienos“, – sakė mokslo darbuotoja.

E.Gruzdevienė pabrėžė ir dar vieną ypatingą kanapių savybę – jos naikina šalia esančias piktžoles. „Jos turi fitoncidų, todėl laukuose, kur jos augo, lieka mažiau piktžolių. Beje, jos gali būti auginamos sunkiaisiais metalais užterštuose dirvožemiuose, nes sukaupia juos ir išvalo dirvą“, – pridūrė E.Gruzdevienė.

Atbaido kenkėjus

Pasak LAMMC Upytės bandymų stoties vyresniosios mokslo darbuotojos Z.Jankauskienės, kanapių derlingumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, dirvožemio, mažiau – nuo veislės, tręšimo, sėjos laiko.

Kanapių auginimas yra gana paprastas, nes jas auginant nereikia naudoti chemijos arba jos reikia labai mažai. Kanapės stelbia piktžoles, atbaido kenkėjus, jas retai pažeidžia grybinės ligos. Jas rekomenduojama auginti ir ekologiniuose ūkiuose. Tačiau patartina pasirūpinti, kad jos būtų sėjamos į derlingą dirvą, nes dideliems derliams gauti reikia daug maisto medžiagų. Kuo anksčiau kanapės pradeda žydėti, tuo anksčiau jos subręsta.

Atlikdami bandymus mokslininkai pastebėjo, kad anksčiausiai subręsta ukrainietiškos veislės ‘USO 31’ kanapės, jų vegetacija nuo sudygimo iki sėklų subrendimo tęsiasi vidutiniškai 128 dienų, o kitų veislių kanapių – net apie 141 dieną. Auginti kanapes turėtų ir sodininkai mėgėjai, nes jos atbaido daugelį kenkėjų. Jie kanapes gali pasėti prie komposto krūvų, netoli vaismedžių, prie daržo.

Drėbė kanapių sieną

Kaip auginti kanapes, kuo jos ypatingos, A.Osadcis pasakoja seminaruose, kuriuos organizuoja įvairios bendruomenės. Melkio kaimo bendruomenės Kompetencijų centre susirinkę jos nariai domėjosi, kaip auginti kanapes ir ką iš jų galima pagaminti. Prie būsimo amatų centro jis parodė, kaip drebiama kanapių plaušo siena. Mėgstanti bandyti ir atgaivinti senąsias namų statybos technologijas, sodybos šeimininkė Zina Gineitienė sakė, kad prie iš molio drėbto amatų centro puikiai tiks priestatas iš kanapių plaušo.

Lenktyniauja su žvirbliais

Žinoma žolininkė J.Balvočiūtė kanapių sėklas siūlo vartoti ir kaip maistą, ir kaip vaistą. Pasak jos, šios sėklos tinka, kai kamuoja plaučių ligos. „Kanapių sėklos gali būti valgomos tiek paprastą dieną, tiek ir per šventes. Kanapinė druska daroma labai paprastai ­– sėklos paspraginamos panašiai kaip linų sėmenys, tada sumalamos, įdedama truputį druskos, česnako. Nulupta bulvė dažoma į kanapinę druską ir valgoma“, – pasakojo J.Balvočiūtė. Šiais metais ji be baimės kanapių augins daugiau. Pasak pašnekovės, bėda tik ta, kad rudenį nuimant kanapių sėklų derlių nuolat tenka lenktyniauti su žvirbliais, nes jie labai mėgsta kanapes.

Kanapių betono gamyba

Kanapes galima naudoti jau po pirminio perdirbimo, tad tam nereikia nei brangios technikos, nei daug energijos. Statyboms naudojamas vadinamasis kanapinis betonas, t. y. spaliai (sumedėję stiebų šapeliai), sumaišyti su rišamąja medžiaga. Dažniausiai tam naudojamos kalkės arba molis.

Kai kurie gamintojai į mišinį įdeda ir daugiau organinių junginių, tada masė geriau sukimba, tačiau kuo mišinyje daugiau kalkių ir molio, tuo prastesnė šiluminė gaminio varža. Iš mišinio galima gaminti įprastinės formos blokelius arba jį versti tiesiai į klojinius ir lieti panašiai kaip pamatus arba iš plaušo ir molio statyti namus, konstrukciją sutvirtinant mediniu karkasu.

Kanapių šiluminė varža prilygsta šiaudų šiluminei varžai. Kanapių plaušo namai nedega atvira liepsna, jų nemėgsta kenkėjai, iš kanapių plaušo pagaminti blokeliai stebina ilgaamžiškumu – jie gali atlaikyti daugiau nei 500 metų ir net tada, kai statinys tampa nereikalingas, kanapių blokelius lengva perdirbti. Kanapių stiebai tinka baldų plokščių gamybai ir yra puikus nendrių pakaitalas, tad jais galima dengti ir stogus.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...