Energiniai augalai padeda spręsti aplinkosaugos problemas

0 2014-02-25


Bernardinai.lt

Žmonijos energijos poreikiai sparčiai auga. Jiems tenkinti ilgą laiką pakako akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų išteklių, tačiau šiems senkant mokslininkai ir visuomenė vis labiau atsigręžia į alternatyvius, atsinaujinančius energijos šaltinius. Vienas jų – biomasė, kuri gali būti gaunama iš energinių augalų, tokių kaip kanapės, sidos, pluoštinės dilgelės, drambliažolės, garstyčios, rapsai, cukriniai runkeliai, javai, žilvičiai, paprastosios šunažolės, nendriniai eraičinai ir daugelio kitų. Mokslininkai atlieka įvairius tyrimus ir ieško efektyviausių būdų panaudoti energiją iš šių augalų.

„Augalai – vienas svarbių mūsų šalies išteklių, tačiau kol kas jų potencialas energijos poreikiams tenkinti išnaudojamas nepakankamai efektyviai, – pasakoja Vitalija Petrauskaitė, VDU Kauno botanikos sodo Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja. – Vis dėlto pamažu visuomenės požiūris į alternatyvius energijos išteklius keičiasi. Pavyzdžiui, anksčiau šiaudai buvo naudojami kaip kraikas ir pašaras kiaulėms, karvėms, arkliams. Lietuvoje sumažėjus gyvulininkystei, sumažėjo ir šiaudų poreikis. Dabar iš jų sėkmingai gaminamos granulės ir briketai, o nesunaudojami šiaudai – susmulkinami ir apariami.“

2012 m. daugiau nei 90 proc. pasaulio energijos poreikių buvo tenkinama naudojant fosilinį kurą, t.y., akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų išteklius. Naudojant šį kurą, į aplinką patenka jų degimo produktai, susidaro pelenai ir anglies dioksidas (CO2), kuris lemia klimato pokyčius.

Pasak V. Petrauskaitės, ateityje energinių augalų, kurie gali būti naudojami biodegalams, biokurui, biodujoms ir bioplastikams gaminti, plantacijos tik didės, ypač, kai joms tinka net apleisti žemės plotai. Dalis energinių augalų yra dekoratyviniai, jie tinka viešoms erdvėms ir privatiems sodams želdinti. Kai kurie jų turi vaistinių ir maistinių savybių. Daugelis energinių augalų lengvai dauginami ir prižiūrimi, nereiklūs dirvožemiui, greitai auga ir užaugina daug biomasės.

Lietuvoje kol kas retas kiek daugiau žino apie šiuos augalus, jų auginimą ir naudojimą. VDU Kauno botanikos sodas, siekdamas geriau su jais supažindinti visuomenę, pernai rudenį pradėjo įrenginėti maždaug 0,5 ha edukacinę ekspoziciją. Joje bus eksponuojama apie 70 energinių augalų rūšių.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Galimybė gauti paramą atsinaujinančią energiją norintiems naudoti individualių namų savininkams

    0 2015-04-27

    Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) priima paraiškas paramai gauti atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams individualiuose namuose iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Dokumentų priėmimas iš fizinių asmenų dėl vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų modernizavimo jau užbaigtas.

  • Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kas aria žemę be arklio ir be arklo

    0 2015-04-02

    Vasario 19-oji
    Ir vėl ūdra išvartė Krūčiaus pylimo akmenis, nurideno juos į farvaterį. Tas guvus žvėrelis man šiek tiek kenkia. Rudenį sutvirtinau pylimą dideliais akmenimis, kad upelis tekėtų nauja vaga, kad šitokiu būdu aukštame šlaite išsaugotume tulžių urvus, o ūdra, ieškodama moliuskų, vis išvarto tuos nemažus riedulius.

  • Mišri Seimo narių grupė: Žemės gelmių įstatymo pataisos žlugdo skalūnų verslo kontrolę ir tenkina naftos oligarchų interesus

    0 2015-03-31

    Nepritardama Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui XIIP-2753, kuriam po pateikimo pritarta Seime, Mišri Seimo narių grupė atkreipia dėmesį, kad juo siekiama įtvirtinti nuostatas, galinčias turėti pragaištingų pasekmių Lietuvos žemės gelmių apsaugai.

  • Aurelija Stancikienė. Kas svarbiau: sauja skalūnų ar žmogaus sveikata?

    0 2015-03-25

    Ką balsuodami už Žemės gelmių įstatymo pataisas pasirinks mano kolegos – Seimo nariai: neįkainuojamą visų mūsų turtą – geriamąjį vandenį ar juos deginančią sąžinę – skalūnų dujas?

  • Miestiečiai mokėsi malšinti stresą sodindami

    0 2015-03-16

    Penktadienį sostinės miesto stiliaus centre „Europa“ veikė neįprastos dirbtuvės – vilniečiai ir miesto svečiai buvo mokomi pasisodinti prieskoninių žolelių. Pasak dirbtuves organizavusios agrofirmos „Sėklos“ atstovų, miestiečiai ne tik puikiai praleido laiką, gavo pradedantiems sodininkams reikalingų žinių, bet ir mokėsi mėgautis sodinimu, kaip vienu iš atsipalaidavimo būdų.

  • Diskusija: medžių gerovė žmogaus kuriamoje aplinkoje

    0 2015-03-16

    Nemažai žinome apie medžių teikiamą naudą žmogaus sveikatai, tačiau nedaug teišmanome apie medžių sveikatą. Tai ypač akivaizdu stebint nuskurdusius medžius miestų gatvėse, kur šiems „žaliesiems mūsų draugams“ lieka vis mažiau vietos.
    Kviečiame padiskutuoti, koks turėtų būti požiūris į miesto medį ir kokie medžio poreikiai turi būti tenkinami?

  • Pirkėjai eurų sėkloms negaili

    0 2015-03-16

    Daržininkystę ar sodininkystę pamėgo daugelis lietuvių – vieni nori turėti sveikesnių produktų, kiti – tikisi sutaupyti. Daugėja ir tokių, kuriems darbas darže ar sode – pomėgis. Tad nenuostabu, kad sulaukę pavasario daržininkai užplūdo specializuotas sėklų parduotuves, dairosi sėklų prekybos centruose ar turgavietėse.

  • Vokiečių planas – 80 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2050 m.

    0 2015-03-13

    Prieš kurį laiką Lietuvoje lankėsi verslo delegacija iš Vokietijos. Kartu su ja keliavo ir Saksonijos federalinės žemės aplinkos ir žemės ūkio ministras Frankas Kupferis. Su juo susitikau trumpam interviu, kurio metu bandžiau išsiaiškinti Vokietijos pasiekimus atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojime ir verslo galimybes „žaliosios“ energijos gamybos sektoriuje jų šalyje. Be to, paprašiau įvardinti Lietuvos turimų atsinaujinančių energijos šaltinių potenci...