Kas žydi pelkėje?

0 2014-02-03


Lietuvos gamtos fondas

Vasario 2-ąją pasaulyje minima tarptautinė Pelkių diena. Pelkės ir kitos šlapynės yra pereinamoji grandis tarp vandens ir sausumos ekosistemų. Jose auga saviti augalai, kurie prisitaikę augti vandenyje arba dirvožemyje, kur dėl drėgmės pertekliaus trūksta deguonies. Kviečiame susipažinti su keletu ypatingų Lietuvos pelkėse augančių augalų.

Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia)

Vabzdžiaėdis augalas, kuris mineralinių medžiagų gauna virškindamas vabzdžių ar kitų bestuburių baltymus. Augalo lapai tankiai apaugę plaukeliais, kurių galiukuose žvilga po klampaus skysčio lašelį. Žvilgesio ir kvapo suviliotas vabzdys nutupia ant lapo ir prilimpa.

Tuomet augalas išskiria tam tikrus fermentus ir virškinimo sultis, pagautas vabzdys virškinamas keletą dienų.

Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia)

Lotyniškai pavadinta graikų mitologinės gražuolės vardu. Lietuvoje auga aukštapelkėse, durpynuose, rečiau – supelkėjusiuose pušynuose. Augalas nuodingas, net ir suneštas iš jų medus netinkamas maistui. Lapuose yra rauginių medžiagų, todėl šis augalas buvo naudojamas kailiams raugti ir audiniams dažyti.

Paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris)

Šis visžalis krūmokšnis auga kimininėse pelkėse – aukštapelkėse. Nors visos augalo dalys turi gydomųjų medžiagų, tačiau ypatingai vertinamos rausvaskruostės uogos, kuriose gausu organinių rūgščių, fruktozės, gliukozės, vitaminų C, B1, B2, PP, karotino bei įvairių mineralinių medžiagų, o pagal vitamino C kiekį prilygsta citrusiniams vaisiams.

Kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum)

Tai daugiametis, tankiais kupstais augantis žolinis augalas, pavasarį vienas pirmųjų pražystantis pelkėje. Seniau Dzūkijoje vaikai eidavo „kūlynauc" – rinkti žydinčių šio augalo ūglių, kurių apatinę minkštą dalį valgydavo, o medvilnę primenantys vaisių pūkai buvo naudojami pagalvėms kimšti, audiniams.

Trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata)

Dekoratyvus vaistinis augalas, augantis žemapelkėse, tarpinėse pelkėse, liūnuose, sekliose pelkėjančių ežerų pakraščiuose. Gydymui naudojamos visos augalo dalys, bet labiausiai tinka lapai – virškinimo ligoms gydyti ir organizmui stiprinti; anksčiau aludariai jų dėdavo į alų vietoje apynių spurgų. Šakniastiebiuose daug krakmolo, bet jie labai kartūs, todėl maistui vartoti tik badmečiu ir tik ypatingai apdoroti.

Pelkinis gailis (Ledum palustre)

1–1,5 m aukščio visžaliai krūmai, aptinkami aukštapelkėse, tarpinėse pelkėse ir pelkiniuose pušynuose. Rododendrų ir azalijų giminaitis. Turi eterinių aliejų, kurių stiprus kvapas gali sukelti galvos svaigimą ar pykinimą. Stipriu lapų nuoviru buvo naikinamos utėlės, blakės ir tarakonai, šakelių dėdavo į spintas ir skrynias, kad drabužių nepultų kandys.

Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris)

Gana retas dekoratyvus gegužraibinių šeimos augalas. Auga šarmingose šaltiniuotose, maisto medžiagų neturtingose žemapelkėse, šlapiose karbonatingose pievose, mėgsta saulėtas vietas.

Pelkinis žinginys (Calla palustris)

Dekoratyvus, tačiau nuodingas augalas. Auga pelkėtose vietose, žemapelkėse, liūnuose, dumblingose pakrantėse. Sunokina raudonų uogų burbuolę. Subrendę vaisiai būna gleivėti, todėl prilimpa prie vandens paukščių kojų bei plunksnų ir taip išplatinami. Vaisius ir sėklas gali išplatinti ir vandens srovės.

Paprastoji tekšė (Rubus chamaemorus)

Auga šiaurės ir vakarų Lietuvos aukštapelkėse. Šis augalas paplitęs tik Šiaurės pusrutulyje: Kanadoje, Aliaskoje, Skandinavijoje, Baltijos šalyse. Augalai atsparūs net -40C šalčiui. Gintaro spalvos uogų galite rasti ir Aukštumalės aukštapelkėje. Dėl didelio askorbo rūgšties kiekio šios uogos dar vadinamos „šiaurės apelsinu“. Jomis ypač didžiuojasi suomiai, todėl jų 2 eurų monetą puošia būtent šio augalo atvaizdas.

Kiminai (Sphagnum)

Baltosios samanos – tipiški pelkių augalai. Stiebas auga neribotai, todėl kasmet nykstant apatinei jo daliai, viršūnė auga toliau. Pamažu iš nunykusių augalų dalių formuojasi durpės. Išsiskiria unikalia savybe sugerti vandenį visu augalo paviršiumi, todėl sugeba sukaupti 15–25 kartus daugiau vandens negu sveria patys. Turi antiseptinių savybių.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Jūratės Sendžikaitės, Vytauto Uselio, Leono Jarašiaus, Nomedos Vėlavičienės ir Deivido Makavičiaus nuotraukos.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

  • Festivalis „Vidur girių“

    0 2015-04-02

    Baltijos aplinkos forumo iniciatyvinė grupė Gamtoje.org kartu su Dzūkijos nacionalinio parko direkcija balandžio 10–12 d. Čepkelių pelkės apylinkėse organizuoja tradiciniu tampantį gervių apskaitos renginį – festivalį „Vidur girių“.
    Festivalio formatas ne iš piršto laužtas, atitinka visus rimčiausių vasaros festivalių standartus: nakvynė palapinių miestelyje, įspūdinga koncertinė sudėtis (line-up’as) – ūbaujančios pelėdos, trimituojančios gervės, oš...