©Lietuvos geologijos tarnyba

Tyrimas: dirvožemis kinta ir yra skurdinamas

0 2014-02-27


Praėjusiais metais Lietuvos geologijos tarnyba atliko laukų dirvožemio būklės ir pasklidosios dirvožemio taršos stebėjimus. Jie parodė, kad šalies dirvožemis yra skurdinamas.
Atlikti stebėjimai parodė, kad Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų, taip pat ir reikalingų augalams, išplovimas ir išnešimas iš viršutinio derlingojo dirvožemio sluoksnio.

Viršutinis dirvožemio sluoksnis, palyginus su apatine dirvodarine uoliena, yra vidutiniškai netekęs dviejų trečdalių kalcio ir magnio, pusės kalio, natrio, vario ir nikelio kiekio. Jame nebėra ir trečdalio geležies, aliuminio, arseno, chromo ir vanadžio kiekio. Tai rodo, kad Lietuvos dirvožemis yra skurdinamas, o intensyviai žemės ūkio veiklai naudojamus dirvožemius tenka papildomai gerinti.

Taip pat nustatyta, kad viršutiniame dirvožemio sluoksnyje kaupiasi cheminiai elementai – žmogaus ūkinės veiklos produktai, patenkantys į dirvą su trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis ar pernešami su užterštomis pramoninėmis emisijomis. Pavyzdžiui, kadmio kiekiai viršutiniame dirvožemio sluoksnyje yra 2,17 karto didesni nei žmogaus veiklos ar natūralių procesų nepaveiktoje apatinėje dirvodarinėje uolienoje, gyvsidabrio – 1,63 karto, švino ir fosforo – 1,45 karto, sieros – 4 kartus. Dalis padidėjusių fosforo ir sieros kiekių yra sietini ne tik su sklaidyta tarša, bet ir su natūraliu organinės medžiagos irimu dirvos paviršiuje kaupiantis augalinėms liekanoms iš paliktų ražienų, daugiamečių žolių ar įterptų su mėšlu bei durpėmis.

Tirtų cheminių elementų kiekiai neviršija reglamentuojamų pavojingų verčių ir nekelia grėsmės aplinkai ar žmogui, tačiau nurodo pavojingas dirvožemio cheminės sudėties kaitos tendencijas.

Švino kiekio santykis dirvož. viršutin. ir apatin. sluoks.
©Lietuvos geologijos tarnyba
Kadmio kiekio santykis dirvož. viršutin. ir apatin. sluoks.
©Lietuvos geologijos tarnyba

Aplinkos ministerijos informacija

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.