Drugelių slėnis Rodo saloje

0 2015-03-13


Graikijai priklausiančią Rodo salą skalauja Egėjo bei Viduržemio jūros. Gražūs paplūdimiai, 300 saulėtų dienų per metus, pramogų gausa, puikus graikiškas maistas bei vynas, turtinga salos istorija, kurią liudija senamiesčių gatvės bei statiniai, kerintis gamtos grožis –

nenuostabu, kad kelionės į Rodo salą yra labai populiarios.

Netoli nuo Rodo miesto yra unikalus gamtos objektas – Drugelių slėnis. Tie, kuriems teko jame apsilankyti, apie Drugelių slėnį pasakoja su susižavėjimu ir entuziazmu.

Draustinis, vadinamas Drugelių slėniu, yra Petaloudeso savivaldybėje. Tai gana siauras parko ruožas, plytintis nuo kalvos viršūnės iki tarpeklio. Per Drugelių slėnį vedantis takas labai gražus. Einant juo, žengiant per samanomis apaugusius laiptelius ar medinius tiltelius, galima pamatyti nedidelių vandens krioklių, vaizdingų uolų, ant kurių šildosi driežiukai, krabų, retų paukščių, vešlią augmeniją ir, žinoma, drugelių. Čia jų plazda tūkstančių tūkstančiai, suteikdami parkui gyvybės ir virpesio.

Drugelių slėnyje vyrauja malonus mikroklimatas. Nedideli ežerai ir upeliai teikia gaivos ir drėkina orą, todėl čia puikiai jaučiasi ne tik drugeliai, bet ir turistai. Oras kvepia sakais, kurių kvapas šiek tiek primena vanilę. Juos išskiria slėnyje augantys stirakų (lot. Liquidambar orientalis) medžiai. Iš stirakų dervos gaminami kvepalai, oro gaivikliai, vaistinės medžiagos, ji naudojama medicinoje, o taip pat ir smilkalams šventyklose. Švelnus stirako aromatas vasaros metu vilioja į slėnį daugybę drugelių, daugiausia – baltajuosčių meškučių (lot. Euplagia quadripunctaria).

Euplagia quadripunctaria
©Jean-Pol GRANDMONT (Wikimedia Commons)

Kai prasideda sausasis sezonas – nuo gegužės iki rugsėjo, visi Rodo salos drugeliai – meškutės leidžiasi į vestuvines keliones į Petaloudesą. Net ir tie drugeliai, kurie iš kokono išsirito kitoje salos vietoje, vasarai atskrenda čia. Pasiekę šį rojaus kampelį, jie skraido nedaug, kur kas dažniau ramiai tupi ant pamėgto medžio kamieno ar lapų lyg pasinėrę į gilią meditaciją. Meškučių šeimos drugeliai turi margus sparnelius, kurių grožis ypač atsiskleidžia kai jie skraido, tačiau kai drugeliai ramiai tupi suglaudę sparnus, jie visiškai susilieja su aplinka, ir pamatyti juos gana sunku. Lankytojams pravartu prieš atvykstant į Drugelių slėnį pažiūrėti baltajuosčių meškučių nuotrauką, kad žinotų, ko ieškoti akimis.

Pakilus takeliu aukštyn, drugelių galima pamatyti daugiau. Be to, kadangi drugeliai pradeda ristis iš kokono gegužės pabaigoje ir lieka slėnyje iki rugsėjo, jų kur kas daugiau būna vasaros pabaigoje. Rudenį lengvai ore plazdančios meškutės palieka Drugelių slėnį ir pasklinda po salą, kad išaugintų naująją kartą.

Vedybų laikotarpiu drugeliai būna labai jautrūs, todėl draustinyje jų liesti negalima. Griežtai draudžiama triukšmauti, ploti rankomis, baidyti drugelius, kad jie nuskristų. Šioje savo gyvenimo fazėje drugeliai nebesimaitina ir gyvena iš atsargų, kurias sukaupė būdami vikšrais. Nuolatinis skraidymas labai sekintų jų jėgas, o juk patelėms dar reikia subrandinti kiaušinėlius, kuriuos padėti jos išskris rudenį.

Draustinyje galima ne tik grožėtis drugeliais, bet ir sužinoti daug ko įdomaus čia pat esančiame gamtos muziejuje, kuriame drugeliams skirtas ypatingas dėmesys. O pasivaikščiojus parku galima pamatyti ir kitų įdomybių. Takas tarpeklyje kyla vis aukštyn, vietomis jis tikrai status, todėl svarbu avėti tinkamą avalynę. Tačiau atkakliausiųjų kalno viršūnėje laukia kvapą užimantys kalnų vaizdai ir dar vienas malonus netikėtumas – Mergelės Marijos Kleopatros vienuolynas, pastatytas 17 amžiuje. Šventyklą šioje vietoje pastatė kunigaikštis Aleksandras Ipsilantis, kovotojas už Graikijos nepriklausomybę. Mergelės Marijos Kleopatros vienuolynas yra svarbus piligrimystės centras.

Eidami taku, lankytojai randa antikos laikų imperatoriaus Tiberijaus suolelį. Imperatorius kurį laiką gyveno Rodo saloje savanoriškoje tremtyje, pasirinkęs vienatvę ne tiek dėl politinių intrigų, kiek dėl meilės reikalų. Nenuostabu, kad tiek Petaloudes slėnis, tiek ir garsusis suolelis apipintas legendomis, jį gaubia romantiška atmosfera. Gidai tvirtina, kad prisėdus ant Tiberijaus suolelio ir sugalvojus norą, jis būtinai išsipildys.

Drugelių slėnyje lankytojai laukiami nuo birželio iki rugsėjo. Nepaprastas, idiliškas, kerintis Drugelių slėnis labai populiarus – kasmet čia apsilanko apie 700 000 turistų. Deja, daugybė lankytojų kelia grėsmę drugelių populiacijai. O čia yra rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą. Todėl lankytojai turi elgtis kuo atsargiausiai.

Drugelių slėnis yra 26 km nuo Rodo miesto, 6 km nuo vakarinio salos kranto tarp Paradisi ir Theologos kaimų. Iš Rodo miesto čia galima atvažiuoti autobusu. Prie įėjimo į Drugelių slėnį yra graikų taverna.

Įėjimo bilietas į Drugelių slėnį – 5 eurai.

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

  • Festivalis „Vidur girių“

    0 2015-04-02

    Baltijos aplinkos forumo iniciatyvinė grupė Gamtoje.org kartu su Dzūkijos nacionalinio parko direkcija balandžio 10–12 d. Čepkelių pelkės apylinkėse organizuoja tradiciniu tampantį gervių apskaitos renginį – festivalį „Vidur girių“.
    Festivalio formatas ne iš piršto laužtas, atitinka visus rimčiausių vasaros festivalių standartus: nakvynė palapinių miestelyje, įspūdinga koncertinė sudėtis (line-up’as) – ūbaujančios pelėdos, trimituojančios gervės, oš...